- švėnauti
- švė́nauti, -auja, (-auna Nmn), -avo intr., tr. NdŽ, DŽ1, Mrs, Alv, Srj, Vdšk, Dbk, Sl, Skp, Kp, Šmn, Slm, Vb šnek. iš lėto kalbėti niekus, plepėti, senauti: Tu tiktai švė́naut moki, o darbo dirbt tai ne Glv. Ką čia švė́nauji niekus, kalbėk ką reikia! Krs. Nešvė́nauk, čia ne piemenys tau! Žmt. Švė́nauja bet – nei šią, nei tą Pl. Švė́nauna, pats nežino ką Mrk. Neturi ko veikt, tai ir švė́nauji visokius baneliukus Žl. Kad švė́nauja kaip senis! Kvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.